Straipsnis Erasmus+ svetainėje

2nd-transnational-project-meeting-in-italy-matrix-is-on-its-way2

PROFESIJOS MOKYTOJAI GALĖS ĮSIVERTINTI KOMPETENCIJAS

 

Siekdami paruošti gerus specialistus darbo rinkai, mokytojai negali kliautis vien turimomis teorinėmis žiniomis ar savo įgyta praktine patirtimi. Akivaizdu, kad šiandienos visuomenėje, kuri nuolat keičiasi, reikia tokių mokytojų, kurie gebėtų prisitaikyti prie naujų darbo rinkos aplinkybių, gebėtų tobulinti savo įgūdžius ir perduotų juos savo mokiniams – būsimiems darbo rinkos veikėjams. Ar dabartinis profesijos mokytojas žino, kokių žinių jam trūksta? Kiekvienas mokytojas vadovaujasi įteisintomis normomis ar teisės aktais, bet jos nėra individualios, jos yra pritaikytos kaip standartinės ir visuminės mokytojo kvalifikacijai.

Strateginių partnerysčių projektas „Profesijos mokytojų ir  instruktorių mokymo kompetencijų įsivertinimo ir vystymo platforma“ (angl. „Platform for self-assessment and development of the teaching competence for VET teachers and trainers“) kaip tik ir atsižvelgia į mokytojo individualumą. Mokytojas nėra tik teorijos dėstytojas, jis gali ir moka perduoti praktines žinias. Ateina laikas, kai jam reikia įsivertinti kompetencijas ir jas tobulinti, atnaujinti, vystyti.

Šio projekto buvo laukiama trijose šalyse: Lietuvoje, Italijoje ir Vokietijoje. Šio projekto partneriai susibūrę bendrai užduočiai iš trijų šalių: VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centras (EPMC), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Blended learning institutions cooperative (BLINC), Universitaet Bremen (Uni Bremen), Universita degli studi di Verona, Federazione Centro nazionale operesalesiane formazione aggiornamento professionale (CNOS FAP).  Projektas prasidėjo 2018 metų spalio mėnesį ir truks iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Projekto metu bus paruoštas elektroninis įrankis, skirtas profesijos mokytojų ir instruktorių/praktikos mokytojų mokymo kompetencijų įsivertinimui, kontrolei, valdymui ir palyginimui. Atrodytų, jog Vokietijos pavyzdys yra atspirties taškas kitoms šalims, tačiau ir patys Vokietijos partneriai mokosi, analizuoja ir stebi mūsų, Lietuvos, bei Italijos kolegų turimus duomenis. Projektas orientuotas į esamus ir būsimus profesijos mokytojus bei praktinio mokymo meistrus. Tiesa, net profesiniai pavadinimai šalyse skiriasi, todėl pradžioje buvo sudėtinga suprasti, ar pavadinime slypintis turinys išties skiriasi, ar tai tik formuluotės interpretacija.

Pirmaisiais projekto vykdymo metais buvo renkama informacija apie profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų kompetencijas. To rezultatas – sudaryta  atitinkama kompetencijų matrica. Ji yra pagrindas parengti kompetencijų įsivertinimo ir tobulinimo elektroninės platformos turinį. Profesijos mokytojai ir praktinio mokymo meistrai tiek iš Lietuvos, tiek iš Italijos bei Vokietijos dalyvavo fokus grupių diskusijose, kurių metu buvo identifikuojamos kompetencijos ir rengiamos kompetencijų matricos. Lietuvoje ir Italijoje taip pat buvo atliekamos papildomos profesijos mokytojų apklausos, siekiant surinkti reprezentatyvius duomenis apie jų veiklą ir kompetencijas.

Projekte neapsiribota ir socialiniais partneriais, kuriems bus skiriama daugiau dėmesio ir veiklos galimybių antraisiais projekto vykdymo metais, kuomet bus diegiama ir išbandoma profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų kompetencijų įsivertinimo ir tobulinimo platforma. Vykdant šias veiklas bus kviečiami dalyvauti darbdavių ir jų organizacijų atstovai, profesinio mokymo įstaigos ir jų asociacijos. Šiuo metu jau parengtos profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų veiklos ir kompetencijų analizės Lietuvoje, Vokietijoje ir Italijoje ataskaitos, parengta lyginamoji profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų kompetencijų matrica bei parengta profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų kompetencijų įsivertinimo ir tobulinimo platformos koncepcija, įsivertinimo instrumento forma.

Jau visai netrukus bus rengiama elektroninė kompetencijų įsivertinimo ir tobulinimo platforma. Tai ne tik elementarus klausimynas, bet dėl įvairių tekstų, vaizdinės medžiagos, dokumentinių šaltinių ar mokymosi užduočių, gims kiekvienos kompetencijos lavinimo rekomendacijos. Visa informacinė medžiaga bus pasiekiama anglų, lietuvių, italų ir vokiečių kalbomis. Todėl grįžtant prie minties, kad tobulumui ribų nėra, visų trijų šalių profesijos mokytojai galės įsivertinti, ar jų turimos kompetencijos yra užtektinos mokymo/si procesui. Atsiradus platformai ir atlikus testavimo procesą, visuomenė galės sužinoti daugiau detalių apie projektą. Jie bus kviečiami dalyvauti, susipažinti ir išbandyti sukurtą produktą.

Svarbu pastebėti, kad ši įsivertinimo ir plėtros platforma ne tik suteiks galimybę lanksčiai ir operatyviai valdyti profesinio mokymo įstaigų žmonių išteklius, ypač profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų karjeros valdymo, tęstinio mokymosi ir kompetencijų vertinimo veiklas, bet ir palengvins profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų apsikeitimą šalies viduje ir tarptautinį apsikeitimą mokymosi ir profesinės veiklos tikslais, padės įdiegti ir įgyvendinti profesijos mokytojų ir praktinio mokymo meistrų profesinius standartus (kvalifikacijas) tose šalyse, kur šie standartai dar tik rengiami arba pradedami diegti (Lietuva ir Italija).

Čia ir yra svarbu pastebėti, kad būtent tarptautinė patirtis padės pasiekti aukštų rezultatų, padės gerinti ir atnaujinti turimus procesus. Tokios šalys kaip Italija ir Lietuva kartu su Vokietija dar tvirčiau galės užtikrinti mokymo/si kompetencijų tarptautiniu patirtiniu apsikeitimu. Reikia drąsiai žengti naujų iššūkių keliu bei ne prisitaikyti, o tobulinti tai, kas buvo sukurta ir kuo tikime.

 

erasmus-plius