Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis. Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą. Jie taip pat dažnai įdarbina žmones iš labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių, todėl ženkliai prisideda prie socialinės sanglaudos didinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir socialinės nelygybės mažinimo.

Socialinis verslas gali veikti įvairiomis formomis, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas – o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y. reinvestuojama į savo veiklos plėtrą arba naudojama visuomeninei, labdaringai veiklai.

Socialinio verslo organizacija privalo:

• turėti finansiškai tvarų ir gyvybingą verslo modelį, kurio dėka didžiąją dalį (arba ne mažiau nei 50 proc.) savo pajamų galėtų sugeneruoti vykdydama komercinę veiklą;
• taikyti novatoriškus sprendimus (tai neturi būti visiškai nauja idėja, tačiau nauja bent toje srityje, sektoriuje, geografinėje vietovėje, tikslinėje grupėje, ar pan.), socialines inovacijas arba sėkmingą praktiką, kuriant ir parduodant produktus arba paslaugas;
• didžiąją dalį uždirbamo pelno reinvestuoti į socialinio verslo plėtrą arba skirti socialinei problemai spręsti, siekiant didinti poveikį visuomenei;
• savo įstatyminiuose dokumentuose aiškiai apibrėžti socialinę arba aplinkosauginę misiją ir gebėti pagrįsti jos teikiamą naudą visuomenei;
• nemokėti dividendų investuotojams ar akcininkams, nes jos tikslas nėra akcininkų kapitalo didinimas, tačiau sudaryti galimybę investuotojui atgauti pradinę investiciją;
• suteikti galimybę darbuotojams gauti konkurencingus, rinkos lygio atlyginimus ir sukurti geresnes darbo sąlygas nei vidutinėje tradicinėje pelno siekiančioje įmonėje;
• taikyti atviro ir skaidraus valdymo metodus, į svarbių sprendimų priėmimą įtraukiant organizacijos darbuotojus, akcininkus bei savanorius;
• veikti darnoje su aplinka ir užtikrinti efektyvų resursų panaudojimą be žalos aplinkai.

Socialiniu verslininku gali tapti bet kokios profesijos atstovas (-ė), jeigu jis yra ambicingas ir atkaklus, norintis išspręsti svarbią socialinę problemą ir gebantis atrasti bei pasiūlyti naujų idėjų plataus masto pokyčiams įgyvendinti.

Vietoj to, kad paliktų socialinių problemų sprendimą valstybei, socialinis verslininkas geba atpažinti visuomenės poreikį tam tikrai paslaugai ar produktui, suvokti, kas neveikia, ir išspręsti problemą, pritaikant savo žinias, energiją ir idėjas bei išnaudojant verslo principus sistemai keisti ar problemai spręsti.

Geriausi socialiniai verslininkai yra puikūs talentų ieškotojai ir gyvi pavyzdžiai, kad žmonės, sugebantys paversti savo idėjas praktiniais darbais ir rezultatais, gali pasiekti viską.