kovo 25 | 2016
Respublikine konferencija Kaip pasiekti geresne ugdymo kokybe

Respublikinė konferencija „Kaip pasiekti geresnę ugdymo kokybę?“

2015 – 2016 mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė Mokyklos bendruomenės metais, todėl skatinant dirbti visą mokyklos bendruomenę – pedagogus, mokinius ir jų tėvus bei siekiant geresnės ugdymo kokybės ir kiekvieno mokinio pasiekimų pažangos, 2016 m. kovo mėnesio 24 d. VšĮ Elektrėnų profesinis mokymo centre buvo organizuota respublikinė konferencija „Kaip pasiekti geresnę ugdymo kokybę?“. Atlikta mokyklų išorinio vertinimo duomenų analizė rodo, kad mokinių pasiekimai priklauso ne tik nuo tiesioginio mokinio ir mokytojo bendravimo, bet ir nuo mokyklos bendros organizacinės kultūros. Pasak ministrės A. Pitrėnienės, svarbu, ar mokykla pati sau ir kartu mokiniams kelia pakankamai ambicingus planus, kokių vertybių laikosi, kaip moka susitelkti, siekiant pažangos, kokius ryšius palaiko su vaikų tėvais. Todėl esminė konferencijos idėja buvo suformuoti diskusinę platformą aktualiu Lietuvos švietimo sistemos klausimu, įtraukiant kuo įvairesnes ir platesnes suinteresuotųjų asmenų grupes. Diskusijoje dalyvavo profesinio mokymo centro bei Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos mokytojai: Silvija Bulaukienė, Birutė Pavlovienė, Jolanta Jasukaitienė, Asta Jokšienė, Jonata Avižinienė, Audronė Kuisytė Zubkaitienė, Elmira Manatova. Pasisakė tėvų atstovė Asta Rainienė, pranešimus  skaitė mokiniai Samanta Zabarovskytė, Inesa Jokšaitė ir Danas Gudelis. Konferencijos metu buvo dalijamasi patirtimi, pastebėjimais, lūkesčiais, pristatyti auditų rezultatai, vyko diskusijos apie pokyčių būtinumą, siekiant, kad ugdymo įstaigoje vaikas turėtų prieigą prie kokybiško ugdymo.

Konferencijoje taip pat buvo kalbėta apie tai, kad vykstant sparčiai ekonominei kaitai, vis labiau akcentuojant žinių visuomenės svarbą, keičiasi reikalavimai šiuolaikinei švietimo sistemai, o ugdymo kokybė įgauna naują atspalvį. Siekiant ugdyti atvirą, laisvą, kūrybišką, gebantį mokytis visą gyvenimą žmogų, ypatingas dėmesys vis labiau skiriamas vertinimo sistemos ir metodų kaitai, mokytojo bei mokinio vaidmeniui. Mokinių apklausos, moksliniai tyrimai rodo, kad mokiniams ypač nepatinka tradiciškai vedamos pamokos, nes toks dėstymas vienodas, nuobodus, iš esmės orientuotas į žinių kiekybę, o ne kokybę. Dabartinės mokymo programos sudaro galimybę taikyti naujoviškus metodus, kurie skatina lyderystę. Šiandienos mokyklai turi rūpėti ugdyti asmenybę, o ne vien perteikti mokiniui žinias. „Aktyvaus mokymosi metodų naudojimas ugdymo procese leidžia ugdyti aukštesnio lygio mąstymo gebėjimus, taip pat užtikrinti požiūrių, vertybių ir lūkesčių apie mokymąsi kaitą. Todėl aktyvus mokymasis laikomas prasmingo mokymosi prielaida, skatinančia teigiamą požiūrį į mokymąsi” (Fink, 2003). Tokie metodai padeda, nukreipia, sužadina mokinių kūrybiškumą, skatina savarankiškumą, kritinį mąstymą, ugdo mokinių gebėjimą dirbti iniciatyviai, prisiimti atsakomybę už mokymosi rezultatus.

Šiuolaikinė mokykla akcentuoja didesnius reikalavimus mokytojų kompetencijai. „Mokytojas – besimokančios visuomenės pilietis, todėl jo asmeninės savybės – atvirumas naujovėms, kūrybiškumas, bendradarbiavimo įgūdžiai ir pasiryžimas nuolatos atnaujinti savo žinias – kertinės sėkmės prielaidos“ (Fullan, 1999). Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad ugdymo procese labai svarbi yra lyderystė – tai siekimas geresnių rezultatų, didelė motyvacija, aktyvumas, iniciatyvumas, atskleidžiantis asmeninius gebėjimus. Šiomis savybėmis gali pasižymėti visi mokyklos bendruomenės nariai – ne tik direktorius, mokytojas, bet ir mokiniai. Kiekvienas moksleivis gali būti įkvėptas lyderystei, tačiau tai gali padaryti tik šią savybę turintis mokytojas. Įvairiuose šaltiniuose pateikiami įvairūs lyderystės apibrėžimai, apimantys į visumą labai daug subjektinių kategorijų, neišskiriant ir mokinio. Pavyzdžiui, akcentuojama, kad lyderis kelia tikslus sau (ir kitiems), sutelkia dėmesį į mokymą(si), veikia tikslingai, padeda atsiskleisti savo potencialui. Jis yra iniciatyvus ir atsakingas, lankstus ir atviras naujovėms, pasirengęs mokytis iš kitų bei siekiantis tikslo. Pagal Hargreaves ir Fink tvariosios lyderystės principus, lyderis pasižymi dar ir tokiomis savybėmis: jis suvokia savo darbų svarbą; dalijasi veikla ir atsakomybe su draugais; suvokia, kad jo veikla turi poveikį aplinkai (klasei, mokyklai); skatina veiklos įvairovę. Šiame kontekste ne mažiau reikšminga yra motyvacija. Pagal naująją mokymosi paradigm – tik pats mokinys yra atsakingas už savo mokymąsi. Mokinys, anksčiau buvęs tik pasyvus informacijos priėmėjas, dabar privalo sąmoningai suvokti, jog jis turi aktyviai dalyvauti mokymo(si) proceso eigoje, tobulinti bei keisti pats save. Konferencijoje ne kartą nuskambėjo mintis, kad tik motyvuotas mokytojas pats savo pavyzdžiu gali motyvuoti ir kitus, tuomet mokinio „užsidegimas“ veikla savaime prasidės.

Dviejų, atrodytų, labai skirtingų Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai atrado daug sąlyčio taškų, kalbėdami aktualiais pedagoginiais klausimais, bei panašų požiūrį į tai, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys gali prisidėti prie veiksmingos švietimo politikos kaitos dėl geresnės ugdymo kokybės. Be abejo, konferencijoje išgirstų atsakymų neužtenka, kad būtų galima daryti kardinalius pokyčius. Taip pat renginys parodė, kad mokykloms reikia siekti dialogo: gebėti bendrauti ne konkuruojant, o bendradarbiaujant, reflektuojant, konkrečiai įsivertinant pažangą, gebant save pamatyti kitų kontekste. Siekiant tobulėti turi būti grįžtamasis ryšys, žinojimas, kaip sekasi, kas ir kodėl keičiasi, ką reikėtų sustiprinti. Tai labai svarbu, nes tik dirbant kartu galima efektyviau spręsti mokyklų veiklos kokybės bei įsipareigojimo vaikui problemas.

 

Mokytoja Asta Jokšienė