Viena pagrindinių platformų, kurioje galima rasti pagrindinius atsakymus į civilinius saugos klausimus, yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos parengta svetainė.
Perspėjimas apie pavojų
Gyventojai perspėjami apie pavojų šiomis pagrindinėmis priemonėmis:
- Garso sirenomis. Jomis įprastai ne vėliau kaip per 3 min. nuo jų įjungimo pranešama apie konkretų pavojų. Išsamiau apie galimus pavojų signalus skaitykite čia.
- Trumpaisiais pranešimais į telefonus per korinio transliavimo sistemą. Norėdami savo telefone įjungti korinio informavimo funkciją, instrukcijas sekite čia.
Taip pat perspėjimas gali vykti per įvairias visuomenės informavimo priemones, transporto priemonių ir įmonių garsinius signalus, pasiuntinius. Kartu su pranešimu apie (galimą) pavojų yra informuojama, kaip reikia elgtis konkretaus pavojaus atveju.
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti pastatai, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Kolektyvinės apsaugos statiniuose bus surenkami evakuojamieji arba laikinai apgyvendinami evakuotieji gyventojai. Juose organizuotai bus teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.
Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi tokiu simboliu:
 |
Šie pastatai yra saugūs ir juose būtų galima rasti prieglobstį. Daugiau informacijos apie kolektyvinės apsaugos statinius ir jų žemėlapį galima rasti adresu.
Informacija, skirta pasiruošti ekstremaliajai situacijai
Atsakymus į aktualius klausimus galima rasti ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos leidiniuose, kurie skelbiami čia.
- Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms
Krašto apsaugos ministerija yra parengusi informacinę medžiagą su praktiniais patarimais, ką daryti tam tikrų ekstremalių įvykių metu. Šią medžiagą galima rasti dviem formatais:
- „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“
- „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“
- Elgesys konkrečios nelaimės atveju
Kaip elgtis konkrečios nelaimės atveju, detalizuota minėto Krašto apsaugos ministerijos leidinio „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui“ 73–94 puslapiuose.
Pagrindinės nelaimės, kurių metu reikia žinoti, kokių veiksmų imtis:
- cheminis pavojus;
- radiacinis pavojus;
- katastrofinis užtvindymas;
- potvynio pavojus;
- uragano pavojus;
- oro pavojus.
- Pasipriešinimas priešiškoms pajėgoms
Karo atveju Lietuvos Respublikos Konstitucija numato pareigą Lietuvos piliečiams ginklu ginti savo valstybę. Tačiau prisidėti prie pasipriešinimo ir krašto apsaugos galima daugiau negu vienu būdu. Taip pat aktyvus pasipriešinimas gali būti vykdomas be ginklo. Pasipriešinimo temomis Krašto apsaugos ministerija yra parengusi leidinį „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“.
Radiacinis pavojus
Pastebime daug nerimo dėl galimo radiacinio pavojaus. Todėl dalijamės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie atitinkamų priemonių naudojimą esant radiaciniam pavojui.
Instrukcijas apsisaugoti nuo radiacinio poveikio esant Baltarusijos atominės elektrinės avarijai, kurias tinka naudoti ir esant kitokiam radiaciniam pavojui, galima rasti čia.
Pirmoji pagalba
Ekstremaliųjų situacijų atvejais kyla didelė grėsmė žmonių sveikatai, todėl svarbu mokėti ir žinoti pirmosios pagalbos teikimo principus. Pagrindinę aktualią informaciją apie pirmąją pagalbą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje atmintinėje.
Esant sudėtingiems sužeidimams, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba yra parengusi leidinį.
Svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinį principą, kad pirmosios pagalbos teikimas neturi dar labiau pakenkti pagalbą gaunančiam asmeniui ar sukelti didelį pavojų pačiam pagalbą teikiančiam žmogui.
Kibernetinis saugumas
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina gyventojus kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose ir kibernetinėje erdvėje. Prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje, NKSC fiksuoja išaugusį pranešimų apie sukčių veiklą socialiniuose tinkluose skaičių. Pasitikrinkite informaciją ir neskubėkite. Svarbu išsiugdyti įprotį pasitikrinti pateikiamą informaciją ar pasitarti su patikimais žmonėmis prieš atliekant veiksmus. Kitas svarbus veiksnys yra dėmesingumas, nes socialinė inžinerija remiasi skubinimu priimti sprendimus, nespėjus apgalvoti ir pasverti jų būtinumo ir reikalingumo, tikintis, kad elgsitės impulsyviai ir neracionaliai. NKSC patarimai dėl saugaus naršymo internete.
Psichologinė ir emocinė pagalba
Karas Ukrainoje yra kritinė situacija, kurios metu gali būti sunku valdyti emocijas ar nuraminti natūraliai kylančią paniką. Bendruomenėms, organizacijoms ir šeimoms, susiduriančioms su krizėmis dėl šiuo metu pasaulyje vykstančių neramumų, pagalbą gali suteikti Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda. Daugiau informacijos skaitykite čia.
Sveikatos apsaugos ministerija yra sukūrusi svetainę www.pagalbasau.lt. Šioje svetainėje galima rasti patarimus ir pagalbą įvairiais emocinės sveikatos klausimais. Čia taip pat skelbiama ir dabartinės situacijos metu aktuali informacija apie:
- Veiksmus dėl emocinių išgyvenimų karo metu.
- Emocinės pagalbos gavimą.
- Nemokamas emocinės pagalbos linijas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos parengti streso valdymo patarimai.
Pokalbis apie karą
Mokinius, kaip ir kiekvieną suaugusįjį, neišvengiamai pasiekia informacija apie karą. Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi atmintinę, kaip kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie karą.
Patyčios ir neapykanta
Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste svarbu atskirti agresorę valstybę nuo aplink esančių kitos tautybės asmenų. Mūsų kaimynai, kolegos ir bendraklasiai – kokios tautybės jie būtų – nėra kalti dėl agresoriaus veiksmų. Į patyčias tautiniu pagrindu reikia reaguoti kaip į bet kokias kitas patyčias. Todėl tam gali būti naudojama bendra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainėje pateikta medžiaga apie patyčių ir smurto prevenciją.
