vasario 2 | 2018
projektas-kalbos-kultura-mokykloje

Projektas „Kalbos kultūra mokykloje“

Pasak poeto Marcelijaus Martinaičio, ,,kiekvienas, kuriam kalbame, yra mokinys, ir kiekvienas, kuris kalba, yra mokytojas.“ Kalba lydi mus nuo pat vaikystės ir jos dėka mes tampame žmonėmis, pažįstame aplinkinį pasaulį, todėl kiekvienas save gerbiantis žmogus privalo rūpintis savo kalba.
Šių metų vasario 1 dieną 11 klasės mokiniai pristatė tris mėnesius ruoštus projektus, susijusius su kalbos kultūra mokykloje. Mokiniai buvo pasiskirstę į komandas, savarankiškai sprendė, kaip organizuos darbą komandoje, kokią problemą svarstys ir detalizuos, pasiskirstė atsakingais darbais: kas rinks medžiagą, ją sistemins, pasidomės papildoma literatūra, metodologija. VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro mokiniai buvo pasirinkę įvairias problemas, susijusias su netaisyklingu kalbos vartojimu: Dovydas Karpavičius ir Deividas Stepanavičius vykdė projektą „Bendraamžių netaisyklingos kalbos vartojimas internete“, Sandra Petraškaitė ir Karolina Janulytė – „Barbarizmai mokinių kalboje“, Arnesta Šareikaitė – „Netaisyklinga mokytojų kalba“, Remigijus Gudeliūnas ir Dovydas Mickevičius – „Kompiuteriniai žargonai tarp jaunimo“. Pasirinktos problemos buvo aktualios ir įdomios mokiniams. Projekto problemos analizei buvo naudojamos kortelės, kuriose mokiniai fiksavo netaisyklingos kalbos atvejus. Pasirinktus metodus taikė ne tik stebėdami klasės draugų, bet ir mokytojų kalbos vartojimą. Vėliau gautą medžiagą sistemino ir darė išvadas. Pavyzdžiui, viena iš komandų apibendrindami rašė: atkreipę dėmesį į mokinių žargoninę kalbą pamokų metų, užfiksavome šias kalbos kultūros klaidas:
• vertalai (13 kortelių) – 43,3% („chilinam, dead inside so, shut the fuck up, dumb, okiai“);
• barbarizmai (9 kortelės) – 30% („vapšė, čiešint, chebra, nespank, fyfa“);
• semantizmai (4 kortelės) – 13,3% („iškirsiu, užknisi, atsilupus, daužtas, atsiknisk“);
• keiksmažodžiai (2 kortelės) – 6,7%;
• daliniai hibridai (1 kortelė) – 3,3% („lietkė“).
Projektai buvo įvertinti pagal tokius kriterijus: raštu pateiktas darbas su susisteminta medžiaga bei priedais – 60%; darbo gynimas – 30%; aktyvus dalyvavimas pristatymo metu, klausimų uždavimas – 10%. Geriausiai buvo įvertinti Dovydo Karpavičiaus ir Deivido Stepanavičiaus bei Sandros Petraškaitės ir Karolinos Janulytės komandų projektai. Sveikiname juos!
Džiugu, kad mokiniai, atlikdami projektą, ne tik mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti, kalbėti viešai, argumentuotai išreikšti mintis, bet ir pajautė atsakomybę už savo kalbą, kalbos taisyklingumą. Juk kiekvienas turime stengtis, jog lietuvių kalba būtų švari, taisyklinga, savita.

 

Mokytoja Asta Jokšienė