Atliekant bet kurios Įmonės strateginį tiesioginį ir/ar netiesioginį planavimą, vertinga atlikti analizę, kuri apžvelgia ne tik savą verslą, bet įvertina ir konkurentų veiklą bei esamus įvykius rinkoje. Šią užduotį padeda įvykdyti SSGG (SWOT) analizė.

SSGG analizė yra pagrindinis modelis, nurodantis organizacijos strateginių planų vystymo kryptį ir suteikiantis jiems pagrindą. SSGG atspindi stiprybes (ką organizacija yra pajėgi atlikti), silpnybes (ko organizacija negali atlikti), galimybes (potencialiai naudingos sąlygos organizacijai) ir grėsmes (potencialiai nenaudingos sąlygos organizacijai). Tokios analizės atlikimas padeda nustatyti silpnybių poveikio versle mažinimo būdus, išryškinant stipriąsias puses. Idealiu atveju, pranašumai gali atitikti rinkos galimybes, kurios atsiranda dėl konkurentų produktų ir/ar paslaugų neefektyvumo.

Tradiciškai SSGG analizė apsiriboja stipriųjų ir silpnųjų vietų nustatymu įmonės vidinėje veikloje, kai galimybės ir grėsmės susijusios tik su išorine jos aplinka. Tačiau rekomenduojama vadovautis kiek kitokiu požiūriu – atidžiau pažvelgti į bendrąjį vaizdą, apsvarstant vidines ir išorines jėgas, tuo pačiu metu atskleidžiant galimybes bei grėsmes.

Pagrindinę veiklos analizę galite atlikti kolektyvinės idėjų generavimo sesijos metu. Norėdami pradėti, sukurkite keturių stulpelių lentelę arba keturis sąrašus – po vieną kiekvienam elementui: stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės.

Įmonės viduje ar esminiuose santykiuose tarp įmonės ir jos klientų visuomet egzistuoja stipriosios bei silpnosios pusės. Maksimalią naudą pasieksite, jei SSGG analizės metu orientuositės į įmonės klientus. Stiprybė tik tuomet yra prasminga, kai ji yra naudinga, patenkinant klientų poreikius. Šiuo atžvilgiu, stiprybė tampa pajėgumu.

Išskiriant stipriąsias puses, būtina jas įvertinti tiek iš įmonės, tiek iš klientų, su kuriais ji dirba, pusės. Šios stiprybės turi būti realistinės, bet ir ne kuklios. Išsamiai sudarytas stiprybių sąrašas turi atsakyti į tokius klausimus:

• Kokių privalumų įmonė turi prieš kitus verslus?
• Ką įmonė atlieka gerai?
• Kas įmonę išskiria iš jos konkurentų?

Į klientus orientuota SSGG analizė taip pat turi atskleisti potencialias įmonės silpnybes. Net jeigu kai kurios silpnosios vietos ir nėra jai žalingos, tos, kurios yra susiję su specifiniais klientų poreikiais, turėtų būti pašalintos. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į įmonės reklamos ir skatinimo stipriąsias puses, kadangi tai sustiprina pasitikėjimą tose srityse, kur įmonė lenkia kitus. Tai tik sustiprina teigiamą klientų reakciją.

Silpnybės privalo būti apžvelgiamos tiek iš vidinės, tiek iš išorinės pusės. Svarbu, kad įmonės silpnosios vietos būtų teisingai atskleistos, nes tik taip jas bus įmanoma kuo greičiau įveikti. Delsimas įvardinti jau egzistuojančius sunkumus tik dar labiau kenkia įmonei. Išsamiai sudarytas įmonės silpnųjų vietų sąrašas turi atsakyti į tokius klausimus:

• Ką veikloje galima patobulinti?
• Ko veikloje reikėtų vengti?
• Dėl ko skundžiasi Jūsų klientai?
• Kokie yra Jūsų pardavimų jėgos nepatenkinti poreikiai?

Vidinė SSGG analizės dalis turi nustatyti, kur yra reikalingų išteklių ar kur jų trūksta identifikuoti stiprybėms bei silpnybėms. Atsižvelgdami į tai, vadovai gali vystyti įvairias strategijas, kuriose suderinamos nustatytos stiprybės su galimybėmis, ir todėl sukuriami nauji sugebėjimai, vėliau tampantys tolimesnės SSGG analizės dalimi.

Į stiprybes ir sugebėjimus besiorientuojantys vadovai gali pradėti ignoruoti išorinę organizacijos aplinką. Ši klaida gali našią įmonę paversti neefektyvia, kai išorinės aplinkos pasikeitimai kliudo patenkinti jos strateginių klientų poreikius. Šie pokyčiai gali atsirasti dėl bendro rinkos augimo bei pasikeitimų konkurencingoje, ekonominėje, politinėje/teisinėje, technologinėje ar sociokultūrinėje aplinkose.

Viena iš ryškiausių tendencijų devintojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinių Valstijų ekonomikoje buvo staigus mažų, nepriklausomų verslų skaičiaus sumažėjimas. Mažos šeimyninės parduotuvės bei vietiniai maži knygynai pradėjo greitai nykti. Taip pat dėl didelių restoranų tinklų augimo daug mažų vietinių restoranų visoje šalyje patyrė sunkumų. Tokioje situacijoje jos galėjo išlikti, siūlydamos klientams išskirtines paslaugas bei įsikūrusios patogiose vietose.

Socialiniai ir kultūriniai veiksniai įtakoja pokyčius žmonių požiūryje, tikėjime, normose, papročiuose ir gyvenimo būde. Įmonės gebėjimas numatyti pokyčius šiose srityse gali suteikti palankumo, kai tuo tarpu nesugebėjimas reaguoti į šiuos pokyčius gali būti pražūtingas. Pavyzdžiui, Amerikoje meksikietiškų maisto produktų pardavimai per metus išaugo vidutiniškai 12 procentų. Ši tendencija ilgą laiką daugelio didžiųjų maisto gamintojų liko nepastebėta.

Produktų pokyčiai dažnai inicijuojami, siekiant pasinaudoti teikiamomis rinkos galimybėmis. Tačiau šie pasikeitimai taip pat gali sukurti naujas potencialias konkurencijos grėsmes. Lygiai taip pat kitų įmonių veiksmai gali pakeisti konkurenciją. Nesugebėjimas iš naujo įvertinti ir pergrupuoti grėsmių ir galimybių sociokultūrinėje aplinkoje gali pažeisti įmonę.

Valstybinių įstaigų kontrolės priemonės dažnai apriboja įmonių veiklą. 1990 metai Amerikoje išleistas žmonių su negalia įstatymas, įrengiant darbo vietas bei paskirstant darbus, įmonėms sukūrė apribojimus. Įmonės, daug investavusios į infrastruktūrą, neatitinkančią šio apribojimo, pajuto esminę grėsmę. Iš kitos pusės, investavusiems į produktus, padedančius neįgaliems pirkėjams ir darbuotojams, šis apribojimų įstatymas tapo esmine galimybe.

Teismo procesai prieš tabako pramonę sąlygojo dramatiškus pasikeitimus, realizuojant tabako gaminius. Dabar tokios įmonės, kaip „Phillip Morris“ skelbia reklamas apie jų produkto sukeliamą neigiamą poveikį. Pasiūlytas susitarimas tarp šios pramonės atstovų ir teisininkų keliose Amerikos valstijose sukėlė grėsmę, reiškiančią kai kurių rūšių cigarečių reklamos draudimą bei FDA organizacijos nikotino reguliavimą. Kaip matote, siekiant išlaikyti pranašumą rinkoje, svarbu identifikuoti politines/teisines grėsmes ir galimybes.

Įvairūs organizacijos viduje esantys elementai taip pat gali turėti įtakos organizacijos veikloje. Pasikeitimai departamentų struktūroje, valdžios organuose, aukščiausiame valdymo lygmenyje, ar vidiniame politiniame klimate gali sukurti vidines silpnybes, į kurias reikia atsižvelgti SSGG analizės metu. Pavyzdžiui įmonė „McDonalds“ išgyveno „Burger King“ konkurencinį spaudimą. Norėdama padidinti užimamos rinkos dalį, „McDonalds“ sukūrė naujas marketingo kampanijas bei naujus sumuštinius. Tačiau „McDonald“ nesugebėjo užsitikrinti visų jos nuomojamo verslo savininkų pritarimo. Kai pradėjo kristi pardavimai, individualūs savininkai pradėjo grupuotis tarpusavyje ir stengėsi apsaugoti savo investicijas. Sustiprėjusi jų galia privertė įmonę atšaukti keletą reklaminių kampanijų vien dėl paramos stokos. Taigi pasikeitimas tarp „McDonalds“ ir jos nuomojamo verslo savininkų galios, įmonėje sukūrė vidines silpnybes, į kurias reikia atsižvelgti, kuriant ir įgyvendinant naujas marketingo strategijas. Šis pavyzdys įrodo būtinybę pabrėžti specifinių galimybių bei grėsmių savo įmonėje įvertinimo svarbumą.

Įmonėje egzistuojančias galimybes bei grėsmes padeda įvardinti atsakymai į tokius iškeltus klausimus:

• Ar Jūsų konkurentai tampa stipresni?
• Ar atsiranda tendencijos, kurios pabrėžia bent vieną iš Jūsų trūkumų?
• Ar pastebite kitų išorinių grėsmių Jūsų įmonės sėkmingai veiklai?
• Ar turite finansinių, vystymosi ar kitų problemų įmonės viduje?

Norėdami žengti žymiai platesnį žingsnį už tradicinės vadovėlinės SSGG analizės ribų, plačiau gilinkitės į rinkos dinamiką. Išsamesnė SSGG analizė padeda geriau suprasti Jūsų įmonės konkurencinę situaciją. Įtraukite į analizę žymiai detalesnę informaciją apie konkurentus. Išnagrinėkite konkurentų vykdomą prekybinę veiklą internete, paieškos mechanizmus bei išorines nuorodas į jos internetinį puslapį. Tai geriau padės atpažinti iškilusias grėsmes bei atsiveriančias galimybes Jūsų įmonei.

Taip pat galite atidžiau išstudijuoti verslo aplinką. Dažnai atsirandančios galimybės yra besikeičiančios verslo aplinkos rezultatas. Pavyzdžiui:

Nauja kryptis vystosi, kai paklausa pralenkia geros kokybės pasiūlą. Pavyzdžiui, buvo laikas, kai sveiko maisto paklausa išaugo labai staigiai, ir tuo metu teko ieškoti tinkamų natūralaus maisto alternatyvų.

Klientas, konkurentas ar tiekėjas išeina iš verslo ar susijungia su kita įmonė. Nors vienam iš šių elementų pasitraukus iš verslo, atsiranda galimybės pritraukti išnykusio verslo klientus.

SSGG analizę taip pat galima išplėtoti tyrimų pagalba. Taip galite daugiau sužinoti ne tik apie save, bet ir apie konkurentų veiklą bei vietą rinkoje. Tyrimus verta atlikti klientų supratingumo, interesų, bandymų bei naudojimo lygio, prekinio ženklo, vietos ir/ar įmonės įvaizdžio, skirtingų produkto atributų svarbos Jūsų klientams, ir produkto ir/ar darbų sėkmingumo srityse.

Tačiau nepakanka tik identifikuoti stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių įmonei. SSGG analizė taikoma tam, kad sumažinti arba išvengti silpnybių bei grėsmių. Silpnybės turėtų būti paverčiamos stiprybėmis, kaip ir grėsmės transformuojamos į galimybes. Galiausiai stiprybės ir galimybės turi būti suderintos, siekiant optimizuoti įmonės potencialą.

Ganėtinai paprastai atliekama SSGG analizė yra svarbus planavimo žingsnis, tačiau jos vertė dažnai nepakankamai įvertinama. Vadovaujantis tiek pagrindine, tiek išplėstine SSGG analize, galite būti tikri, jog nauji atradimai Jus nustebins. Panaudokite juos verslo ar marketingo planuose ir padidinkite įmonės efektyvumą.