Draudimo rizika

Draudimo poreikis atsiranda dėl rizikos faktoriaus bei rizikos galimo nuostolio padengimo būtinybės. Gamtos ir visuomenės pažinimo procese kiekviena žmogaus veikla gali būti apsaugota draudimu. Naudojant draudimą susidaro reali galimybė apsaugoti kiekvieną žmogaus veiklą.

Rizikos pasireiškimo formų įvairovė, dažnumas ir nepageidaujamos pasekmės sudaro sąlygas draudimo organizavimui, kadangi neįmanoma absoliučiai pašalinti jų tikimybės. Konkrečios draudimo organizavimo formos atspindi visuomenės pasiektą išsivystymo lygį tam tikru visuomeninio-istorinio išsivystymo pokyčių metu. Susidarė apibrėžti visuomenei- istoriniai draudimo tipai ir rūšys, atspindintys rizikų specifines ypatybes, konkrečias jų pasireiškimo formas žmogaus ir realaus pasaulio atžvilgiu.

Kuo mažesnė rizikos tikimybė, tuo lengviau ir pigiau organizuoti objekto draudimą. Didelė rizikos tikimybė apsprendžia brangų draudimą, tai apsunkina draudimo įgyvendinimą. Draudimo įvykis tai ne draudimo objektas. Tokiu objektu yra rizika, kuri gali įvykti arba neįvykti. Iš čia seka, kad rizika yra atsitiktinis įvykis, kuris gali įvykti prieš žmogaus valią. Rizika realizuojama atsitiktinių įvykių ar reiškinių pagalba, dėl kurių priežasties atsiranda draudimo santykiai.

Rizikos draudimo ekonominė esmė ta, jog speciali draudimo įmonė iš daugelio draudėjų įmokų sudaro draudimo fondą, iš kurio padengiami nuostoliai patirti atskirų draudėjų įvykus draudiminiam įvykiu.

Rinkos ekonomikos sąlygomis rizikos draudimo būdingas dvejopas poveikis. Pirma, jis yra verslininkų bei kitų žmonių ekonominės rizikos mažinimo priemonė. Kitaip tariant, jis yra verslo ir žmonių gerbūvio apsaugos priemonė. Antra, rizikos draudimas yra specifinė ūkinė veikla, teikianti pelną draudimo įmonėms. Draudimo įmonių pelno šaltinis yra jų pajamos, gaunamos teikiant draudimo paslaugas, o taip pat laikinai laisvų piniginių lėšų investavimas: perkant kitų įmonių akcijas, obligacijas, laikant indėlius bankuose.

Draudimo įmonė, sudariusi draudimo sutartį, prisiima draudėjo riziką. Rizikos perėjimas draudikui verčia jį ieškoti būdų, kaip šią riziką sumažinti. Bet kuri draudimo kompanija, net labai atidžiai atrinkdama prisiimamas rizikas, negali sudaryti draudiminio portfelio, kuriame draudimo objektai būtų atskirti vienas nuo kito taip, kad draudimas padengtų įvairų pavojų, kuris gali iškilti vienu metu. Kadangi kiekvieno draudiko finansinės galimybės sudaro tik nedidelę dalį bendros atsakomybės sumos prieš draudėjus, tai portfelyje esantys apdrausti objektai, nurodytos katastrofos (draudiminiai įvykiai) gali ne tik smarkiai paveikti draudimo kompanijos finansinę bazę, bet ir priversti ją bankrutuoti. Todėl draudikai paskirsto riziką sudarydami perdraudimo sandorius.

Perdraudimo sandorių tikslas:

  • sumažinti vienos ar kelių (sudėtinių) rizikos nuostolių dydį, kilusį dėl vieno įvykio;
  • išskirti maksimalius nuostolius iš normalios nuostolių patirties, siekiant stabilizuoti draudimo veiklą;
  • apsaugoti kompanijos finansinę padėtį siekiant išvengti jos mokymo sumažėjimo.

Perdraudimas – tai ekonominių santykių sistema, kurioje draudikas prisiima draudimines rizikas, tačiau dalį šios atsakomybės (pagal savo finansines galimybes) perduota kitam draudikui. Draudikas tai daro, kad galėtų subalansuoti savo draudiminių sutarčių portfelį, siekdamas draudiminių operacijų finansinio pastovumo bei rentabilumo.

Perdraudimas yra ne tik draudiminio portfelio apsaugojimas nuo daugybės didelių draudiminių įvykių ar vienos katastrofos, bet jei įvyksta šie įvykiai, draudimo kompanijai nekyla sunkumų išmokėti draudimo išmokas. Perdraudimas užtikrina finansinį draudiminių operacijų stabilumą ir normalią bet kurios draudimo kompanijos veiklą.