Kredito rizika

Kredito rizika – tai rizika, kad kita sandorio šalis neįvykdys savo įsipareigojimo kai ateis laikas arba kad savo įsipareigojimo neįvykdys pilnai, ir dėl to bus prarasta dalis arba visas kreditas (investicija). Lietuvos banko apibūdinimu, kredito rizika – rizika dėl sandorio šalies nesugebėjimo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Ši rizika dar vadinama įsipareigojimų nevykdymo rizika (Lietuvos bankas siūlo vadinti nemokumo rizika). Kredito rizika gali būti apibrėžiama kaip galimybė, kad banko skolininkas arba kontrahentas nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartas sąlygas.

Kredito rizika yra viena svarbiausių bankams ir viena seniausiai suvokiamų rizikų, nes potencialūs nuostoliai dėl jos gali būti labai dideli. Dažniausiai kredito rizika suprantama kaip paskolintos sumos arba jos dalies netekimas. Tačiau rizikų valdymo praktikoje kredito rizika laikoma pasireiškusia ir tada, kai sumažėja kliento kreditingumas. Kredito rizika būna tokiose srityse:

  • paskolų (skolų) išdavimas (grąžinimas);
  • skolos instrumentų (pvz., obligacijų) nominalios vertės atgavimas;
  • palūkanų už paskolą arba obligacijos kuponą (atkarpos) mokėjimų gavimas;
  • depozitų (indėlių) priėmimo/davimo;
  • investicinių finansinių instrumentų (pvz., išankstiniai, pasirinkimo sandoriai ir kt.).

Tai viena seniausiai suvoktų rizikų, tačiau išmatuoti ją yra keblu. Ši rizika nedaug priklauso nuo rinkos (išskyrus kapitalo rinkos produktus), todėl nėra tipiška finansinė rizika. Ji daugiau susijusi su banko ar firmos politika, kiek ir kuriais subjektais pasitikėti. Gali būti nustatomi limitai, kiek skolinti vienam skolininkui, tam tikrai pramonės šakai ar apskritai. Kredito rizika ypatinga tuo, kad vos keleto svarbių klientų žlugimas gali nulemti didžiulius nuostolius.

Kredito rizika potencialiai gali reikšti didžiausius nuostolius, jeigu investicija negrįžta. Todėl nuo seno kreditavimu bankuose užsiima įvairūs padaliniai – kredito departamentai, paskolų komitetai. Kiekvienas projektas nuodugniai išnagrinėjamas.

Rizikos valdymo padalinys nuolat jaučia spaudimą tarp noro kredituoti ir poreikio riboti prisiimamą riziką. Kredito rizikos priimtinumas banke keičiasi ciklais. Pradžioje kovojama dėl rinkos dalies, lengvinamo kreditavimo sąlygos, mažinamas kredito kainos (palūkanos). Tačiau tokia politika su laiku atneša didesnius nei įprastai kredito nuostolius, kas priverčia banko vadovybę sugriežtinti sąlygas. Sugriežtinus sąlygas, sumažėja kreditavimo apimtys ir klientų srautas. Dėl to mažėja pelningumas ir tada vadovybė nusprendžia laisvinti kreditavimo sąlygas, skatinti kreditavimą.

Kredito rizikos valdymo tikslas yra:

  • turėti „sveiką“ paskolų portfelį;
  • subalansuoti riziką/pelningumą;
  • anksti aptikti ir valdyti problemines paskolas;
  • užtikrinti specialiųjų atidėjimų stabilumą;
  • užtikrinti blogų paskolų administravimo efektyvumą.

Kredito rizikos valdymo metodai paskutiniais metais vis sudėtingėja.