Projektų rizika

Visi projektai planuojami ateičiai ir numato mažesnius ar didesnius pakeitimus, todėl neišvengiamai sąlygojami neapibrėžtumo ir atitinkamos rizikos. Projekto užsakovas yra pirmas asmuo, kuris pajus projekto rizikos poveikį. Jis negali būti tikras, kad projekto rezultatas bus toks, kokio laukiama, nors ir kaip sėkmingai bus atliekami visi projekto darbai. Projekto vadovas susiduria su rizika, gresiančią kiekvienam projekto procesui. Kiekvienam darbui gresia kokie nors rizikos elementai, dėl kurių to darbo atlikimas gali nukrypti nuo norimo plano. Gimininguose ir daugmaž pastoviose veiklos srityse, pasitelkus žinias, rizikos poveikį galima žymiai sumažinti (tai vienas svarbiausių valdymo darbų). Projektai daugeliu atvejų orientuojasi į pasikeitimus, tuo didindami netikrumą ir riziką. Projekto rizika dažnai yra neištirta, todėl vadovui sunku ją valdyti. Net kai rizika ir žinoma, jos pasireiškimo tikimybė toli gražu neatitinka tos tikimybės, kuri būdinga normalaus darbo situacijose.

Projekto rizika – tai neapibrėžtumas, susijęs su galimybe projektą įgyvendinant pasireikšti nenumatytoms situacijoms ir su tuo susijusioms pasekmėms.

Kiekvieno projekto vadovo svajonė – stambus strateginis partneris. Banko dalyvavimas ne kaip kreditoriaus, o kaip akcininko, kuris sudomintas ne tik pelnu, bet sėkminga projekto veikla, gali gerokai sumažinti projekto praradimo riziką.

Ypatingą dėmesį reiktų skirti kelių projekto įgyvendinimo variantų sudarymui. Esant staigiems projekto aplinkos pasikeitimams, skirtingos papildomos schemos padės greičiau ir tiksliau susiorientuoti situacijoje ir staigiai reaguoti, priklausomai nuo to, kokiu variantu prasidėjo veiksmų vystymasis. Projekto rizikai mažinti svarbiausias yra vietinės valdžios dalyvavimo projekte pritraukimas, kas leistų tikėtis valdžios paramos ir įprastu laikotarpiu ir krizės atveju. Jeigu į projektą pritraukiamos pasaulinės finansinės institucijos (Europos bankas, Pasaulinis bankas, Pasaulinė finansų korporacija ir t.t.), tai galimybė įrodyti jo būtinumą labai didelė.

Mažas projektas nesunkiai gali gauti papildomą pagalbą, kadangi jo poreikiai ištekliams, reikalingiems projektui įgyvendinti, palyginti nedideli. Stambaus projekto dalyviai dėl didelės projekto reikšmės gali tikėtis papildomos pagalbos ne tik iš atskirų institucijų, bet ir iš valstybės. Be to, maži projektai labai mobilūs ir gali būti pakreipti reikiama linkme, pasikeitus projekto aplinkos sąlygoms, o stambūs paprastai apdraudžiami draudimo kompanijose.

Dažniausiai vykdomi maži projektai, nereikalaujantys didelių lėšų, bet ir neduodantys aiškaus rezultato. Rizikingiausi – vidutiniai, kurie nėra tokie lankstūs ir nereiklūs kaip maži, ir ne tokie svarbūs kaip didieji.

Kiekvienam projektui būdinga gausybė rizikos faktorių, kuriuos gali kontroliuoti pati įmonė savo jėgomis ar pavesti tai atlikti kitiems. Ne visi rizikos faktoriai gali būti nustatyti projekto pradžioje, todėl rizikos valdymo procesas veikia nenutrūkstamai visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.