Rinkos rizika

Rinkos rizika – tai rizika, kad finansinio instrumento ar jų portfelio (tarp jų ir nebalansinių pozicijų) vertė pasikeis (bus patirtas nuostolis) dėl nepalankių rinkos palūkanų normos ar kainų pokyčių. Kitaip tariant, rinkos rizika apima finansinio turto kainų pokyčių riziką. Ši rizika patiriama tik tada, kai investuotojas arba finansinė institucija turi tam tikras atviras kurio nors instrumento pozicijas. Pozicijos, o kartu ir rinkos rizika atsiranda dėl banko prekybinės veiklos atliekant klientų pervedimus arba veiklos banko naudai (t.y. rinkos rizika veikia ir per prekybinę veiklą, ir per bendrą banko balansą). Todėl rinkos rizika kartais vadinama pozicijos rizika arba kainos rizika. Lietuvos Banko apibūdinimu, rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji, pvz. palūkanų normos, valiutų kursai, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos ir kt., pasikeis taip, jog bankas dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių.

Rinkos rizika standartiškai skirstoma į keturias dalis:

  1. Palūkanų normos riziką – riziką, kad palūkanų normų pokyčiai gali neigiamai paveikti instrumento pozicijos ar portfelio vertę arba finansinės institucijos padėtį ir pelną apskritai. Ši rizika veikia visus finansinius instrumentus, tačiau labiausiai – skolos (fiksuotų pajamų) instrumentus ir išvestinius instrumentus, sukurtus remiantis skolos instrumentais. Paprastai palūkanų normų pokyčiams daug jautresnė yra ilgesnio termino instrumentų vertė.
  2. Užsienio valiutos kurso riziką – riziką, kad valiutos kurso pokyčiai gali neigiamai paveikti turimų užsienio valiuta denominuotų pozicijų vertę. Ši rizika pasireiškia laisvai svyruojant valiutai ir kai anksčiau buvusi fiksuoto kurso valiuta devalvuojama. Lietuvos Banko apibūdinimu, užsienio valiutos kurso rizika – rizika, kad bankas, turintis grynąją atvirą poziciją užsienio valiuta, susidariusią dėl prekybinių operacijų užsienio valiuta ir dėl jo turto ir įsipareigojimų struktūros, patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos kursų svyravimo. Valiutų kursai keičiasi greitai ir dažnai, dėl to valiutos rizikos valdymas gali buti labai sudėtingas uždavinys.
  3. Akcijų kainų riziką – riziką, kai dėl rinkos sąlygų pokyčių pasikeis turimos nuosavybės (akcijų) pozicijų vertė. Lietuvos banko apibūdinimu, nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika – rizika, kai bankas patirs nuostolių dėl turimų nuosavybės vertybinių popierių kainų svyravimo.
  4. Žaliavinių arba biržos prekių kainų riziką – riziką, kai dėl rinkos sąlygų pasikeitimo pasikeis turimų žaliavinių prekių vertė. Lietuvos banko apibudinimu, biržos prekių kainos rizika – rizika, kad bankas, besiverčiantis prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių atvirų pozicijų kainų pokyčių.

Rinkos riziką vertinti daugeliu atvejų yra paprasčiau nei kitas rizikas, nes egzistuojama pakankamai objektyvios ir reguliariai kotiruojamos rinkos kainos, iš kurių galima gauti daugybę informacijos. Tuo tarpu kitų rizikų atveju didžiausia problema ir yra duomenų nebuvimas. Rinkos rizika yra viena svarbiausių rizikų šiais laikais, kadangi ypač auga bankų turimi rinkos instrumentų portfeliai ir valdymui reikia jautresnių priemonių.

Yra nemažai būdų valdyti rinkos riziką. Visi jie reikalauja pakankamos informacijos apie esamas pozicijas, rinkos sąlygas ir instrumento charakteristikas. Nepriklausomai nuo metodo, rizikos valdymo platumas ir gilumas turi atitikti finansinės institucijos vykdomų operacijų sudėtingumą. Daugumoje institucijų informacijai kaupti, apdoroti, skaičiuoti rizikos dydį naudojami kompiuteriai ir kompiuterizuotos rizikos valdymo sistemos. Konsoliduojant rizikas iš atskirų pozicijų, reikia įvertinti koreliacija tarp jų. Normaliomis sąlygomis koreliacijos gali būti pakankamai stabilios, bet ekstremaliose situacijose gali atsirasti įvairių nukrypimų. Taip pat reikia įvertinti portfelio pozicijų likvidumą. Vienas galima panaikinti pigiai ir greitai, kitas brangiau, nors ir greitai, kitoks reikia ilgesnio laiko.