Verslo rizika

Verslo rizika – tai paskolas naudojančios firmos veiklos rizikingumas. Verslo rizika yra būsimo investuoto kapitalo prognozuojamojo pelningumo neapibrėžtumas. Išskirtinai verslo rizika traktuojama kaip firmos laukiamo pelningumo (prieš palūkanų mokėjimą ir apmokestinimą) nepastovumas. Verslo riziką galima traktuoti kaip daugelio priežastinių veiksnių liekamąjį poveikį. Veiksniai yra šie:

  • įmonės išlaidų struktūra,
  • gaminių paklausos nepastovumas,
  • pardavimų kainų nepastovumas,
  • gaminių rinkos konkurentai,
  • įmonės veiklos ribos, tarp kurių išlaidos yra pastovios.

Kiekvieną iš šių veiksnių nusako firmos kryptis ir gaminių savybės. Firmos vadovai, priimdami sumanius sprendimus, iki tam tikros ribos gali valdyti šių veiksnių poveikį pelningumui.

Verslo rizikos struktūra buvo daugelio mokslininkų tyrinėjimo objektas. Nagrinėjant verslo pelno atsiradimo priežastis išskirtos dvi įmonei būdingos rizikos rūšys:

  • rizika, susijusi su galimais techniniais gamybos nuostoliais, įskaitant ir gėrybių praradimo galimybę stichinių nelaimių metu;
  • rizika, susijusi su komercinėmis nesėkmėmis.

Ekonominėje literatūroje verslo rizika klasifikuojama labai įvairiai, išskiriant vienokius ar kitokius požymius: pagal rizikos atsiradimo priežastį, prigimtį ir kilmę; pagal pasireiškimo sritį, pagal mastą, pagal subjektą, pagal veiklos rūšis, pagal nuostolių laipsnį, pagal priklausomybę nuo galimo rezultato, pagal jos tikimybę, pagal nuostolio atsiradimo dydį ir t.t.

Kiekvienas ūkinis subjektas turėtų pasirinkti jam priimtiniausią kriterijų, pagal kurį sugrupuotų būdingas jo rizikos rūšis. Galimas įvairių klasifikavimo kriterijų derinimas. Verslo riziką būtų galima klasifikuoti pagal įmonės veiklos pobūdį ir kiekvieną rizikos rūšį detalizuoti pagal jos atsiradimo kilmę, poveikio laipsnį.

Verslo rizika gali būti įvairiai klasifikuojama ir įvertinama, tačiau kiekvienos rizikos pasekmės galiausiai atsiliepia įmonės finansinei būklei. Bet kuri verslo rizikos rūšis – komercinė, strateginė, likvidumo ar kita – tiesiogiai ar kaip kitos rizikos pasekmė daro įtaką įmonės finansams. Subalansuota įmonės finansų būklė yra sėkmingos veiklos rodiklis, o kartu ir pagrindinė sėkmingos veiklos sąlyga. Nepakankamas dėmesys verslo rizikai ar netinkamas jos valdymas gali sąlygos didelius nuostolius, finansinės būklės ir finansinių rodiklių blogėjimą, pirmiausia apyvartinių lėšų trūkumą ir sutarčių sąlygų nevykdymą, o tai savo ruožtu gali sukelti tiekėjų ir verslo partnerių reakciją, sukelti grėsmę įmonės veiklos tęstinumui ir baigtis įmonės bankrotu.

Neigiama rizikos poveikį mažina rizikos valdymo priemonės. Verslo rizika gali būti sumažinta ar perkelta verslo partneriams, tačiau jos negalima eliminuoti. Verslo riziką reikia valdyti. Jos valdymo tikslas yra įgalinti vadovus protingai prisiimti riziką, sumažinti ją iki minimalaus lygio, bet ir nepamiršti, kad rizikos valdymo išlaidos neturėtų viršyti naudos, gaunamos iš rizikos valdymo.

Rizikos poveikį ir galimas pasekmes turėtų nustatyti aukščiausioji įmonės vadovybė. Rizikos tikimybė galėtų būti apskaičiuojama, pasitelkus matematines tikimybių teorijos formules bei objektyvius ir subjektyvius metodus.

Pagrindinė ir pirmiausia taikytina rizikos valdymo priemonė yra stipri ir efektyvi vidaus kontrolės sistema. Vidaus kontrolę galima apibrėžti kaip visumą taisyklių ir procedūrų (įskaitant valdymo politiką, turto apsaugą, klaidų ir klastočių galimybės išankstinį nustatymą, apskaitos registrų teisingumą, patikimos finansinės informacijos parengimą laiku, rizikos prevencines priemones), kurias taiko įmonės vadovybė, kad užtikrintų efektyvų vadovavimą verslui.

Didžiąją dalį rizikų galima valdyti efektyvia vidaus kontrole, o būtent vidaus kontrolė yra silpnoji daugelio įmonių ypatybė.