Dvi gimnazijos, vienas lygis: galimybių apstu
Lietuvos švietimo sistemoje egzistuoja viena gimnazinė forma, tačiau ji veikia dviejų tipų įstaigose. Tiek bendrojo ugdymo gimnazijose, tiek profesinio mokymo įstaigų gimnazijos skyriuose mokiniai siekia to paties tikslo – brandos atestato pagal tą pačią valstybinę programą. Teisiškai 9–12 klasių (I–IV gimnazijos klasių) mokinys, nesvarbu, kurioje įstaigoje jis mokosi, įgyvendina tą patį vidurinio ugdymo standartą. Tačiau visuomenės akyse šie keliai vis dar vertinami nevienodai. Profesinio mokymo įstaigos (profesinės gimnazijos), dažnai nepagrįstai nustumiamos į paraštę. Lietuva išlieka viena pirmaujančių ES valstybių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių (virš 60 proc. jaunuolių), tačiau tai sukuria paradoksą – turime daug diplomuotų specialistų, bet jaučiame milžinišką praktinių įgūdžių badą inžinerijos, IT ir gamybos sektoriuose. 2024–2025 * mokslo metų pradžioje Lietuvoje 9–12 (I–IV gimnazijos) klasėse iš viso mokėsi apie 100 tūkst. mokinių. Pagal bendrojo ugdymo programas (9–12 klasių atitikmuo) profesinio mokymo centruose kasmet mokosi apie 10–12 tūkst. mokinių. Taigi, palyginkime vidurinio ugdymo išsilavinimą įprastinėje gimnazijoje ir gimnazijoje, veikiančioje profesinio mokymo centre.
Ugdymo turinys. Mokymas vykdomas vienodai pagal tą pačią programą patvirtintą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Mokomieji dalykai (lietuvių k. ir literatūra, matematika, istorija, užsienio k. ir pan.) yra tie patys. Mokiniai laiko tuos pačius brandos egzaminus. Faktas – akademiniai rezultatai identiški.
Forma. Vidurinį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai yra tokie patys – brandos atestatas. Su šiuo dokumentu galima tęsti mokslus universitete ar kolegijoje Lietuvoje ar užsienyje. Faktas – galimybės tos pačios.
Mokytojai. Mokomuosius dalykus moko kvalifikuoti, atestuoti mokytojai, atitinkantys tuos pačius švietimo sistemos reglamentuotus reikalavimus. Faktas – kokybę lemia mokytojas.
Laikas suprasti, kad abi gimnazijos – bendrojo ugdymo ir profesinė – yra vienodo lygmens partnerės. Skirtumas atsiranda kitur – ir jis veikia ne prieš, o už mokinį. Profesinio mokymo centre veikianti gimnazija suteikia galimybę ne tik mokytis bendrųjų dalykų, bet ir įgyti profesinių įgūdžių. Tai nėra „atsarginis variantas silpnesniems“. Tai – papildoma vertė tiems, kurie nori daugiau aiškumo, daugiau praktikos, daugiau realaus ryšio su gyvenimu. Tai galimybė išbandyti save, suprasti, kas tinka, ir turėti planą B, kuris kartais tampa planu A.
Vis dėlto didžiausias skirtumas tarp šių gimnazijų slypi mūsų galvose. Vis dar gyvename laikais, kai profesinis mokymas siejamas su nesėkme, o ne su pasirinkimu. Kai vaiko vertė matuojama ne jo gebėjimais, o tuo, į kokią mokyklą jis eina. Tačiau pasaulis keičiasi – darbo rinka keičiasi, švietimo sistema keičiasi, tik mūsų požiūris dažnai atsilieka.
Galbūt atėjo laikas paklausti savęs: ar tikrai saugome vaikus nuo blogų sprendimų, ar tik nuo visuomenės nuomonės? Ar renkamės tai, kas jiems geriausia, ar tai, kas ramina mūsų pačių baimes?
Na, ir pabaigai EPMC statistika. Šiai metais šimtukų neprikaupėme, bet mūsų mokinių brandos egzaminų išlaikymo procentas yra geresnis nei pernai. Mūsų mokiniai rinkosi laikyti lietuvių k. (išplėstiniu ir bendruoju kursu), tas pats su matematika, taip pat rinkosi geografiją, istoriją, biologiją, fiziką ir anglų. Aukščiausių rezultatų mokiniai pasiekė anglų kalbos brandos egzamine.
*2025-2026 m.m. skaičiai dar nėra skelbiami.
Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Lina Triponienė
