Juokas, muzika bei spalvingos kaukės užliejo mūsų mokymo centro kiemelį – čia triukšmingai, žaismingai ir su tikru užsidegimu šventėme Užgavėnes! Nuo pat pirmųjų akimirkų buvo aišku: žiemai čia vietos nebeliks!
Persirengėliai – mokiniai bei mokytojai – atgaivino senąsias lietuvių liaudies tradicijas. Skambėjo šmaikštūs dialogai, aidėjo juokas, o kartu su juo stiprėjo bendrystės jausmas. Puoselėdami papročius, skirtus išvyti žiemos dvasias ir pažadinti bundančią žemę, visi susibūrė prasmingam, gyvybingam bei širdis sušildančiam sambūriui. Kiekvienas buvo kviečiamas ne tik stebėti, bet ir įsitraukti – šėlti, dūkti bei tapti šventės dalimi!
O kur dar kvapai! Po apylinkes viliojančiai sklido virėjo specialybės mokinių kepamų blynų ir gardžiai čirškinamos kiaušinienės aromatai. Linksmai nusiteikę dalyviai su pokštais bei dainomis vijo šaltį šalin, tikėdamiesi kuo greičiau prisikviesti ilgai lauktą pavasarį.
Renginio vedėjai ragino bent trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius, nustoti bambėti ir atsiduoti linksmybėms – juokauti, krėsti išdaigas bei sočiai pasivaišinti, nes prieš akis – šešias savaites truksianti Gavėnia.
Žinoma, didžiausio susidomėjimo sulaukė tradicinė, azartiška Kanapinio bei Lašininio dvikova. Įtampa augo, aistros virė, o žiūrovai nekantriai laukė baigties. Kaip ir dera, pergalę iškovojo Kanapinis – pavasario pranašas bei atgimstančios gamtos simbolis. Kiemelis prisipildė plojimų ir džiugių šūksnių: pavasaris tikrai ateis!
Išsidūkus bei prisijuokus, Kanapinis paskelbė galutinį nuosprendį žiemai – išvyti ją lauk ir sudeginti Morę, kad kartu su jos pelenais išnyktų susikaupęs blogis, niūrios mintys bei įgrisęs šaltmetis!
Dėkojame visiems dalyvavusiems už energiją, šypsenas ir tikrą bendruomeniškumo jausmą. Šventė baigėsi, tačiau gera nuotaika dar ilgai sklandė ore. Dabar belieka sulaukti tikro, saulėto bei šilto pavasario!
